Pasaulinė pandemija su vis pasikartojančiais karantinais atnešė daugybę pokyčių visoms profesijoms ir verslams. Vieni buvo sustabdyti, kitiems teko susidurti su gausybę reikalavimų bei apribojimų. Informacinių technologijų sektorius, taip pat sulaukė ženklių pokyčių.
Koronaviruso pandemija pastūmėjo žmones vis dažniau naudotis kompiuteriu, internetinėmis aplikacijomis ir programine įranga, nes didelė dalis kasdienių paslaugų buvo perkeltos į Internetą. Šiomis dienomis žmonės ne tik bendrauja, bet ir apsipirkinėja, pramogauja, mokosi bei dirba internetu. Dėl šios priežasties daugybė verslų suskubo skaitmenizuoti savo paslaugas, bandydami kompensuoti nuostolius patiriamus pandemijos metu. To pasekoje atsirado daug daugiau internetinių parduotuvių, kur žmonės perka viską, ką prieš tai pirkdavo fizinėse parduotuvėse. Padaugėjo svetainių, kuriose galime skaityti knygas, žaisti, žiūrėti filmus bei visaip kaip pramogauti. Dar labiau išpopuliarėjo programos skirtos bendrauti, vesti mokymus, susirinkimus bei konferencijas per atstumą. Šis skaitmeninių vartotojų ir paskubomis kuriamų sistemų skaičiaus augimas lėmė, kad dalis sistemų neatlaiko vartotojų kiekio, nėra patogios ir suprantamos vartotojui. Taigi vis dažniau susiduriame, kai skaitmeninis pasaulis neatitinka mūsų lūkesčių ar net kartais trukdo mums tinkamai atlikti darbą. Dėl šių priežasčių darbo padaugėjo ne tik programuotojams kuriantiems bei taisantiems internetinį pasaulį, bet ir testuotojams siekiantiems užtikrinti sklandžią vartotojų patirtį.
Testuotojo darbo pobūdį dar labiau pakeitė darbas iš namų. Jei prieš pandemiją testuotojas galėdavo gyvai komandoje spręsti iškilusius klausimus bei paprašyti komandos narių pagalbos, šiuo metu viskas vyksta šiek tiek sudėtingiau. Nors galime bendrauti, bendrinti savo kompiuterio ekranus, leisti tiesiogines transliacijas, nusiųsti video įrašą ir pan. tai vis tiek dažnai sukelia komunikacijos problemų, bendravimas vyksta šiek tiek lėčiau nei įprastai. Šie pokyčiai reikalauja geresnių bendravimo įgūdžių. Komunikacija turi būti daug aiškesnė ir konkretesnė, dažniau pačiam reikia išsiaiškinti kilusius sunkumus, ieškoti atsakymų į neaiškius klausimus, nes žmogaus galinčio patarti šiuo metu nėra arba jis negali suteikti pagalbos taip greitai, kaip norėtųsi.
Daug įmonių pradeda įtraukti testuotojus į vis ankstesnius programų kūrimo etapus. Vyrauja tendencija pereiti nuo reaktyvaus iki proaktyvaus testavimo. Tai reiškia, kad siekiama ne tik surasti sistemose esančias klaidas, bet ir apskritai jų išvengti. Moderniam testuotojui jau nebeužtenka vien tik ieškoti klaidų. Atsakomybės vis plečiasi ir eina link tokių temų kaip: produkto idėjos analizavimas ir vertinimas, galimų saugumo grėsmių vertinimas, vartotojų poreikių analizė, testavimo strategijų sudarimas bei tinkamiausių testavimo įrankių bei metodikų parinkimas.
Niekas negali nuspėti kaip atrodys pasaulis po pandemijos, tačiau kryptis testuotojo specialybei yra aiški: plataus profilio, aukštų kompetencijų specialistas, kuris gali puikiai komunikuoti ir dirbti nuotoliniu būdu. Tokie specialistai yra labai vertinami ir gali tikėtis puikių karjeros galimybių šiame besikeičiančiame pasaulyje.