Kaip pandemija pakeitė testuotojo darbą?

Pasaulinė pandemija su vis pasikartojančiais karantinais atnešė daugybę pokyčių visoms profesijoms ir verslams. Vieni buvo sustabdyti, kitiems teko susidurti su gausybę reikalavimų bei apribojimų. Informacinių technologijų sektorius, taip pat sulaukė ženklių pokyčių.

Koronaviruso pandemija pastūmėjo žmones vis dažniau naudotis kompiuteriu, internetinėmis aplikacijomis ir programine įranga, nes didelė dalis kasdienių paslaugų buvo perkeltos į Internetą. Šiomis dienomis žmonės ne tik bendrauja, bet ir apsipirkinėja, pramogauja, mokosi bei dirba internetu. Dėl šios priežasties daugybė verslų suskubo skaitmenizuoti savo paslaugas, bandydami kompensuoti nuostolius patiriamus pandemijos metu. To pasekoje atsirado daug daugiau internetinių parduotuvių, kur žmonės perka viską, ką prieš tai pirkdavo fizinėse parduotuvėse. Padaugėjo svetainių, kuriose galime skaityti knygas, žaisti, žiūrėti filmus bei visaip kaip pramogauti. Dar labiau išpopuliarėjo programos skirtos bendrauti, vesti mokymus, susirinkimus bei konferencijas per atstumą. Šis skaitmeninių vartotojų ir paskubomis kuriamų sistemų skaičiaus augimas lėmė, kad dalis sistemų neatlaiko vartotojų kiekio, nėra patogios ir suprantamos vartotojui. Taigi vis dažniau susiduriame, kai skaitmeninis pasaulis neatitinka mūsų lūkesčių ar net kartais trukdo mums tinkamai atlikti darbą. Dėl šių priežasčių darbo padaugėjo ne tik programuotojams kuriantiems bei taisantiems internetinį pasaulį, bet ir testuotojams siekiantiems užtikrinti sklandžią vartotojų patirtį.

Testuotojo darbo pobūdį dar labiau pakeitė darbas iš namų. Jei prieš pandemiją testuotojas galėdavo gyvai komandoje spręsti iškilusius klausimus bei paprašyti komandos narių pagalbos, šiuo metu viskas vyksta šiek tiek sudėtingiau. Nors galime bendrauti, bendrinti savo kompiuterio ekranus, leisti tiesiogines transliacijas, nusiųsti video įrašą ir pan. tai vis tiek dažnai sukelia komunikacijos problemų, bendravimas vyksta šiek tiek lėčiau nei įprastai. Šie pokyčiai reikalauja geresnių bendravimo įgūdžių. Komunikacija turi būti daug aiškesnė ir konkretesnė, dažniau pačiam reikia išsiaiškinti kilusius sunkumus, ieškoti atsakymų į neaiškius klausimus, nes žmogaus galinčio patarti šiuo metu nėra arba jis negali suteikti pagalbos taip greitai, kaip norėtųsi.

Daug įmonių pradeda įtraukti testuotojus į vis ankstesnius programų kūrimo etapus. Vyrauja tendencija pereiti nuo reaktyvaus iki proaktyvaus testavimo. Tai reiškia, kad  siekiama ne tik surasti sistemose esančias klaidas, bet ir apskritai jų išvengti. Moderniam testuotojui jau nebeužtenka vien tik ieškoti klaidų. Atsakomybės vis plečiasi ir eina link tokių temų kaip: produkto idėjos analizavimas ir vertinimas, galimų saugumo grėsmių vertinimas, vartotojų poreikių analizė, testavimo strategijų sudarimas bei tinkamiausių testavimo įrankių bei metodikų parinkimas. 

Niekas negali nuspėti kaip atrodys pasaulis po pandemijos, tačiau kryptis testuotojo specialybei yra aiški: plataus profilio, aukštų kompetencijų specialistas, kuris gali puikiai komunikuoti ir dirbti nuotoliniu būdu. Tokie specialistai yra labai vertinami ir gali tikėtis puikių karjeros galimybių šiame besikeičiančiame pasaulyje.

Kaip išmokti programuoti žaidžiant?

Ar Jums nusibodo skaityti programavimo knygas ir žiūrėti mokomuosius video? Galvojote, kad tai bus įdomu ir lengva, tačiau vis kyla mintys mesti mokslus?

Žmonės dažnai ieško greičiausio būdo išmokti programuoti, tačiau greičiausias būdas ne visada efektyviausias. Knygos ir mokomieji video puikūs žinių šaltiniai, tačiau mokinantis programuoti reikia turėti pakankamai valios, kad neapleisti mokslų kai kažkas nepasiseka. Manau mokytis vien tik iš knygų gali tik labai užsispyrę ir daug valios turintys žmonės. Tie, kurie nepaisant sudėtingos ir nuobodžios teorijos sugeba susikoncentruoti ir mokytis toliau, tol kol išmoksta viską ką norėjo išmokti. Daugumai toks mokymosi būdas netinka, bet ar galima mokytis kitaip?

Laimei yra kitas laiko patikrintas būdas mokytis – žaidimai. Taip kaip maži vaikai žaisdami susipažįsta su pasauliu, taip ir mes galime išmokti programuoti žaisdami. Tai ne tik mokymasis, bet ir smagus laiko praleidimo būdas. Galbūt tai nėra optimaliausia laiko atžvilgiu, tačiau tai žymiai įdomiau ir gali išlaikyti Jūsų susidomėjimą programavimu. Štai keletas labai gerų svetainių, kuriose visos pamokos yra žaidimų forma.

Pradedantiesiems rekomenduoju https://codecombat.com. Čia galėsite išmokti programavimo pagrindus ir kitas pagrindines programavimo temas. Kodo pagalba valdysite karius, armijas ir magiškas būtybes, kad nugalėtumėte priešus ir atliktumėte įvairias užduotis. Svetainėje gausu animacijos ir įdomių užduočių!

codecombat
CodeCombat.com

Kita puiki svetainė tiems, kurie jau turi programavimo pagrindus https://www.codingame.com. Čia užduotys įvairesnės ir gana greitai tampa sudėtingos. Svetainėje galite mokintis naudodami daugybę skirtingų programavimo kalbų: C#, Java, PHP, Javascript, Python, Ruby ir t.t.

codingame
CodinGame.com

Dar viena puiki svetainė kur galite rasti programavimo užduočių žaidimų forma https://www.checkio.org/ Čia labiau akcentuojamos programavimo problemos.

Checkio.org

Neseniai atsirado lietuviškas portalas kuriame galima pasimokyti programuoti žaidžiant. https://angis.lrt.lt/

Angis.lrt.lt

Jeigu jau pavargote nuo knygų ir video pamokų išbandykite programavimą žaidžiant. Nors tai ne pats efektyviausias būdas mokytis, bet gi svarbiausia galutinis rezultatas!

Kaip surasti tobulą darbovietę?

Žodį tobulas kiekvienas supranta savaip, tačiau mano manymu svarbiausias kriterijus pradedančiąjam programuotojui darbovietės paieškoje turėtų būti galimybė mokytis ir tobulėti.

IT karjeros pradžioje rekomenduočiau nekreipti dėmesio į programavimo kalbą, projeko tipą ar darbovietės lokaciją. Žymiai svarbiau draugiški ir paslaugūs kolegos, kurie būtų pasirengę padėti ir paaiškinti iškilus neaiškumams. Taip pat didelis privalumas, kai įmonė skiria laiko ir resursų tolimesniam darbuotojų mokymui (knygoms, kursams, mokymams, seminarams, sertifikatams).

Kaip įvertinti įmonę dar nepradėjus joje dirbti? Koks patikimiausias būdas sužinoti ar įmonėje viskas taip gražu, kaip teigiama per darbo pokalbį? Kaip sužinoti informaciją apie potencialų darbdavį?

Štai keletas pasiūlymų, kaip atsakyti į šiuos klausimus:

  1. Rekvizitai.lt – čia galite sužinoti, kiek įmonė turi darbuotojų, ar jų skaičius auga, o gal mažėja? Taip pat galite sužinoti vidutines algas, algų rėžius bei ar įmonė neturi įsiskolinimų.
  2. Pasikalbėkite su esamais darbuotojais. Tai galite padaryti per linkedin.com, konferencijas ar kitus IT renginius. Dažniausiai darbuotojai noriai atsako į klausimus ir pasidalina informacija apie įmonę. Lankykitės IT specialistams skirtuose renginiuose, susitikimuose bei pakalbinkite ten dalyvaujančius žmones, organizatorius, jie galės Jums padėti ir suteikti informacijos apie potencialias darbovietes. Galbūt rekomenduos ir darbo pozicijų apie, kurias Jūs net negirdėjote.
  3. Išklausinėti visą reikiamą informaciją per darbo pokalbį. Šis būdas labiausiai nepatikimas, nes dažnai atsakymai gali neatitikti tikrovės. Galbūt nesusidursite, kad interviuotojas stipriai pagrąžintų apie darbo poziciją ar įmonę, tačiau nereiktų tikėtis, kad išgirsite ir apie įmonės minusus.

Taigi, kai žinosite daugiau apie įmonę ir jos vidinę atmosferą galėsite patys nuspręsti ar Jums ši įmonė patinka bei ar šis darbas bus tinkamas pradėti savo IT karjerą.

Sėkmės!

Geriausios knygos pradedančiajam programuotojui

Jeigu skaitai šį straipsnį, tau turbūt nereikia įrodinėti, kad knygos yra puikus informacijos šaltinis. Gerų programavimo knygų autoriai turi daugiametę patirtį, bei yra savo srities specialistai. Tokie autoriai rašydami apie konkrečią temą, visą savo sukauptą patirtį perkelia į knygą. Vėliau šią knyga dar kartą peržiūri ir patobulina redaktoriai. Tokį kelių šimtų puslapių praktinės ir teorinės informacijos rinkinį, rašytą ir tobulintą kelis mėnesius ar metus, tu gali perskaityti per kelias dienas. Nors iš visos informacijos gausos tu įsisavinsi tik mažą jos dalį, tačiau sutaupysi daug laiko ir sužinosi tokių dalykų apie kuriuos nebūtum net pagalvojęs.

Šiais laikais, kai parašyti ir išleisti knygą yra visai paprasta, daugėja nekompetentingų knygų rašytojų. Dėl šios priežasties, prieš perkant ir skaitant knygas apie programavimą, rekomenduoju įvertinti jų kokybę ir autoriaus kompetencijas.

Šiame straipsnyje norėčiau rekomenduoti kelias knygas, kurios man asmeniškai paliko didelį įspūdį ir davė naudos gilinant programavimo žinias.

Code Complete: A Practical Handbook of Software Construction

Nors knygos apimtis ganėtinai didelė, tačiau vertingos informacijos joje daugiau negu, bet kurioje kitoje knygoje. Ji apžvelgia svarbiausias programavimo temas, kaip programų architektūra, taisyklingi pavadinimai, kodo lygiavimas ir kt. Šią knygą rekomenduočiau paskaityti visiems pradedantiesiems ir esamiems programuotojams. Naudingumas 10/10.

Clean Code: A Handbook of Agile Software Craftsmanship (Robert C. Martin)

Jeigu išgirsti komentarų, kad tavo kodas netvarkingas ar neįskaitomas, tau būtinai reikia paskaityti šią knygą. Joje gausu paaiškinimų, kodėl kodas turi būti tvarkingas bei kaip išmokti jį taisyklingai rašyti. Duoti pavyzdžiai ir patarimai lengvai suprantami ir pritaikomi praktikoje. Naudingumas 10/10.

Apprenticeship Patterns: Guidance for the Aspiring Software Craftsman

Ši knyga nedidelė, lengvai skaitoma bei turi daug iliustracijų. Skirta pradedantiesiems programuotojams. Joje gausu praktinių patarimų, kaip spręsti vienokią ar kitokią su programavimu susijusią problemą. Šioje knygoje rasite tokius skyrius: “Your first language”, “Expose your ignorance”, “Be the worst” ir kt. Čia taip pat gausu naudingos informacijos, kaip pagreitinti savo mokymosi ir tobulėjimo procesą. Naudingumas 8/10.

The Pragmatic Programmer

Ši knyga, tai puikus programavimo patarimų ir idėjų rinkinys. Ji praktiniais patarimais primena “Code complete”, tačiau yra mažiau techninė. Skirta pradedantiesiems ir šiek tiek patirties turintiems programuotojams. Naudingumas 9/10.

Apžvelgtos knygos nėra skirtos analizuoti technologijas ar techninius klausimus. Jose gausu informacijos apie programavimo principus, kodo kokybę, programuotojo karjerą ir daugybę kitų svarbių temų. Šiose knygose esanti informacija nesensta ir yra vis dar aktuali. Todėl drąsiai rekomenduoju paskaityti bent vieną iš minėtų knygų!

Sėkmės!

Debugging. Kaip rasti klaidas savo kode?

bug-369229_1920

Dažnai parašius ir paleidus kelias kodo eilutes,  vietoje tikėto rezultato gauname tik tuščią kompiuterio ekraną arba klaidą naršyklėje. Šiame straipsnyje pamėginsiu sudėlioti planą, kaip taisyti savo kodą ir surasti pačias neįtikėčiausias klaidas.

Kaip atsiranda programavimo klaidos?

Labai dažnai programavime pasitaiko sintaksės arba rašybos klaidų. Rasti jas dažniausiai nėra sunku. Pavyzdžiui, kai rašant kodą panaudojame simbolius, kurie neturėtų būti naudojami, gauname sintaksės klaidą.

Pasitaiko, kai iškviesdami funkcijas ar kintamuosus netaisyklingai parašome jų pavadinimus, todėl gauname klaidą kuri nurodo, kad toks kintamasis neegzistuoja.

Kita, žymiai painesnė klaidų grupė, tai loginės ir mąstymo klaidos. Dažnai galvojame, kad kodas veikia vienaip, kai iš tiesų viskas veikia visai kitaip. Paaiškinti logines klaidas sunku, ypatingai mažai patirties turinčiam programuotojui. Suvokimas, kad darai netinkamai ateina tik su laiku ir patirtimi.

Loginės klaidos taip pat pasitaiko, kai veikianti programa negali susidoroti su parametrais apie kuriuos nebuvome pagalvoje. Pavyzdžiui bandome išsaugoti vartotojo vardą sistemoje ir nepagalvojame, kad laukelis skirtas įvesti minėtus duomenis turi validuoti ne tik raides, bet ir kitus simbolius.

Kaip ieškoti klaidų?

1. Pirmiausia surask tašką iki kurio programa vis dar veikė!

Pavyzdžiui: įsivaizduok, kad kuri svetainę ir kažkuri CSS taisyklė neveikia.

  • Patikrink ar užsikrovė CSS failas?
  • Ar CSS faile yra tavo CSS taisyklė?
  • Ar puslapyje atsirado elementas, kurio stilių nori pakeisti?
  • Ar CSS faile nėra kitų taisyklių, kurios bando redaguoti tą patį elementą?
  • Ar nėra JS kodo, kuris bando redaguoti tą patį elementą?

Tai tik pavyzdys, kaip galima ieškoti klaidų. Noriu pabrėžti, kad šis klaidų ieškojimo procesas turi strategiją ir nėra atsitiktinis. Pradedame nuo pačio tolimiausio taško ir po mažą žingsnelį tikriname ar kodas vis dar veikia.  Suradus vietą kur kodas veikia ne taip kaip tikimės, tampa daug lengviau išspręsti problemą.

2. Paaiškink savo problemą kitam žmogui!

Labai dažnai vien bandymas nupasakoti klaidą kitam žmogui, parodo kur yra klaidos priežastis. Jeigu tokio žmogaus nėra, kuriam galėtume papasakoti apie savo problema, galime pasinaudoti “Rubber duck debugging” metodika.

Šio metodo esminė idėja yra tokia, kad bandydami kažkam kitam logiškai paaiškinti, kaip priėjome prie esamos problemos, sukeliame sau gilesnį problemos suvokimą ir pažvelgiame į problemą iš šalies. Todėl naudodami šį metodą, į pagalbą galime pasitelkti ne tik žmogų, bet ir bet kokį daiktą. Svarbiausia logiškai dėstyti mintis, kaip gavote turimą klaidą.

3. Pasinaudok Interneto pagalba!

Jei gavai klaidos pranešimą, visada gali paieškoti informacijos internete.

Programuojant su AngularJS dažnai gauname klaidos kodą bei aprašymą naršyklės konsolėje. Paieškojus detalesnės informacijos internete, galime nesunkiai rasti patarimų, kaip išspręsti šią klaidą. Pavyzdžiui rašant Javascript kodą gauname tokią klaidą: “Uncaught TypeError: undefined is not a function.” Šios klaidos paaiškinimą ar net sprendimą labai lengva rasti internete.

Viena is populiariausių svetainių, kurioje galite rasti sprendimus įvairioms programavimo problemoms yra www.stackoverflow.com.

Klaidų išvengti sunku, todėl ypatingai svarbu išmokti jas surasti ir pataisyti. Tikimės, kad šis trumpas straipsnis padės ir užves ant kelio sprendžiant klaidas.

Sėkmingo klaidų taisymo!